Šeimos gydytojai
Karolina Girdvainytė, Gitana Mitrulevičienė, Vilma Rucevičiūtė ir Andrius Tiurinas
Vaikų ligų gydytojos
Rasa Kilimonienė ir Irma Kopcikienė
Gydytojos vaikų ir suaugusiųjų odontologės
Reda Jakavičė ir Vytenė Samoškaitė
Gydytojai otorinolaringologai
Audra Česnavičienė ir Mantas Varslauskas
Kineziterapeutės
Andželika Andriukevičienė ir Giedrė Račiukaitytė
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja
Aušrūnė Borkienė
Gyd. ortopedas - traumatologas, medicinos mokslų daktaras
Regimantas Jonas Žitkauskas
Gydytoja akušerė-ginekologė
Edita Kuraitienė
Gydytoja akušerė-ginekologė, vaisingumo specialistė
Reda Verbickienė
Gydytoja echoskopuotoja
Gitana Mitrulevičienė
Gydytojas psichiatras - psichoterapeutas
Algirdas Dambrava
2024-04-20 konsultuoja Santaros klinikų gydytojas alergologas - klinikinis imunologas
Kęstutis Černiauskas
2024-04-20 konsultuoja Santaros klinikų gydytojas kardiologas, medicinos mokslų daktaras, docentas
Alfredas Rudys
2024-04-22 konsultuoja Vilniaus Sveikatos klinikos gydytojas vaikų kardiologas
Giedrius Valiulis
2024-04-24 konsultuoja Kauno klinikų gydytojas neurologas
Ovidijus Laucius
2024-04-24 konsultuoja Vilniaus Sveikatos klinikos gydytojas kardiologas
Vitalijus Kovaliovas
2024-04-29 konsultuoja Kauno klinikų kraujagyslių chirurgas
Martynas Laukaitis
2024-07-27 konsultuoja Santaros klinikų gydytoja vaikų kardiologė, medicinos mokslų daktarė, docentė
Ramunė Vankevičienė


Vaisiaus širdies ištyrimas
 
Naujas išsiplėtusių kojų venų gydymo būdas
 
Hemorojaus gydymas be chirurginės operacijos
 
Suvalkijos astmos ir alergijos centras
 
Alerginio rinito diagnostika ir gydymas
 
Vaikų alergijos priežastys
 
Hemorojus – kokį gydymą pasirinkti?
 
Koloproktologas – storosios ir tiesiosios žarnos bei išangės ligų specialistas
 
Vyras ir prostata, darbas ir sveikata
 
  ALERGINIO RINITO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS
 

Kai John Bastock 1819 m. metais pirmą kartą aprašė šienligę, tai buvo retas susirgimas. Šiuo metu alerginių ligų paplitimą galima pavadinti epidemija, o alerginis atsakas į įprastinius aplinkos veiksnius išsivysčiusiose šalyse stebimas kas antram gyventojui.

Dažniausi kvėpavimo alergijos požymiai yra sloga ir akių uždegimas, čiaudulys akių ir nosies niežulys, kosulys ir dusulys. Ligonis gali turėti vieną ar net kelis šiuos požymius, pagal kuriuos gydytojas diagnozuoja ligą.

Alerginis rinitas - tai nosies gleivinės uždegimas, kuriam būdingi vienas ar keli šių požymių:
 - nosies užburkimas
 - išskyros iš nosies
 - čiaudulys
 - niežulys
Pastarieji simptomai dažnai lydimi akių vokų, gerklų ir trachėjos gleivinės uždegimo.Požymiai atsiranda alergenui pakartotinai patekus į nosies gleivinę ir tn susijungus su specifiniu antigenu Ig E. Šis antigenas yra prisitvirtinęs prie putliosios ląstelės. Susijungimo metu iš ląstelės išsiskiria mediatoriai ( histaminas , bradikininas, leukotrienai ir kt), kurie veikdami gleivinę ir sukelia minėtus ligos požymius.

Alerginiai rinitai pagal alergeno patekimo laiką skirstomi: sezoninius, nuolatinius, profesinius.

Sezoninis alerginis rinitas arba vadinama polinozė, šienligė, šieno sloga - tai medžių, varpinių žolių ir piktžolių žiedadulkių alergenų sukeltas Susirgimas. Jam būdingas sezoniškumas ir priklausomybė nuo orų.

Lietuvoje nuo vasario iki gegužės vidurio žydi medžiai: beržas, lazdynas, alksnis. Nuo pusės gegužės iki pusės liepos žydi žolės motiejukas, miglė, šunažolė, pienė, smilga. Nuo liepos vidurio iki spalio mėnesio ore sklando piktžolių žiedadulkės (balandos, pelyno). Nuolatinio alerginio rinito dažniausia priežastis - namų dulkių erkės, namuose vegetuojantys grybeliai, naminių gyvuliukų (katės, šunys) epidermis. Šis rinitas nepasižymi griežtu sezoniškumu.

Sezoninis alerginis rinitas kliniškai pasireiškia kartu su akių uždegimu ir jam būdingi ūmūs, histamino sukelti, požymiai; niežėjimas, čiaudulys, daug vandeningų išskyrų. Nuolatinio alerginio rinito klinikoje vyrauja nosies užgulimas, pasikartojantys prienosinių ančių uždegimas ir dažnai kartu pasireiškianti astma.

Šiuolaikinis alerginio rinito gydymas paremtas tarptautinėmis susitarimo taisyklėmis: alergenų ir nespecifinių dirgiklių šalinimas iš aplinkos, farmakoterapija, specifinė imunoterapija.

Vengti alergenų ypač svarbu vaikams, sirgusiems atopiniu dermatitu. Tai užkerta kelią tolimesnei sensibilizacijai vis naujiems alergenams. Tikslinga atlikti diagnostinius testus ir patvirtinti priežastinį alergeną.

Egzistuoja sekantys farmakoterapijos principai:
 - pakopinis gydymas, priklausomai nuo ligos sunkumo - reguliarus vaistų naudojimas - ankstyvas vaistų skyrimas (prieš kontaktą su alergenu).

Lengvos ir vidutinio sunkumo eigos epizodinis rinitas gydomas arba H1-antihistamininiais vaistais per OS, arba į nosį. Kartu gali būti skiriami dekongestantai.

Nuolatinio lengvos eigos ir epizodinio vidutinio sunkumo rinito gydymui šalia hį -antihistamininių vaistų per OS arba į nosį skiriami gliukokortikoidai (arba kromonai) į nosį.

Nuolatinis vidutinio sunkumo rinitas gydomas 1 mėnesį gliukokortikoidais į nosį. Jeigu po 1 mėnesio būklė pagerėja, skiriami H1-antihistamininiai vaistai per OS arba į nosį. Jeigu būklė negerėja H1-antihistamininiai vaistai, dekongestantai ir antichlineiginiai vaistai skiriami kartu su gliukokortikoidais į nosį. Esant sunkiai būklei gali būti paskirtas trumpas gliukokortikoidų kursas per OS. Esant konjunktyvitui papildomai skiriami antihistamininiai vaistai arba kromonai į akis.

Gliukokortikodai yra hormoniniai preparatai. Daugelis pacientų bijo jų pašalinio poveikio: kaulų retėjimo, vaikų augimo sulėtėjimo, glaukomos.

Reikia pasakyti, kad šie pakitimai pasireiškia naudojant ypač dideles per OS hormonų dozes arba vaistus injekcijoms. Tiesingai naudojant vaistus į nosį, pašalinių reiškinių nebuvo pastebėta.

Ypač saugūs yra šiuolaikiniai preparatai, kuriems keliami aukšti reikalavimai. Vienas iš svarbiausių kriterijų yra vaisto selektyvumas, t. y. veikti tik reikiamas organizmo sistemas , ir neveikti kitų organų.

Kita svarbi vaistos savybė - biopraeinamumas, t. y. kokia veikliosios medžiagos dalis patenka į bendrą kraujotaką ir veikia visame organizme.

Geriausiomis savybėmis pasižymi fliksonase. Šio preparato patekimas į sisteminę kraujotaka lygus nuliui. Priešuždegiminis poveikis ir selektyvumas ypač aukšti. Patogus ir šio preparato naudojimas - vieną kartą dienoje. Teisingai naudojant, šis preparatas puikiai toleruojamas ir užtikrina puikią ligos kontrolę. Jei medikamentinis alerginio rinito gydymas neefektyvus, sprendžiama dėl imunoterapijos.


Gyd. alergologė K.Verižnikovienė