Vaikų gydytoja, vaikų pulmonologė, homeopatė
Salomėja Keršanskienė
Šeimos gydytoja
Gitana Mitrulevičienė
Šeimos ir vaikų gydytoja
Jūratė Klimienė
Gydytoja akušerė-ginekologė
Edita Kuraitienė
Gydytoja chirurgė
Giedrė Pliskienė
2014-10-30 konsultuoja
gydytoja akušerė - ginekologė
Reda Verbickienė
2014-10-31 konsultuoja
gydytojas psichiatras - psichoterapeutas
Algirdas Dambrava
2014-11-03 konsultuoja
gyd. ortopedas - traumatologas,
medicinos mokslų daktaras
Regimantas Jonas Žitkauskas
2014-11-08 konsultuoja medicinos psichologė Sandra Ivanauskaitė2014-11-08 konsultuoja
gydytojas kardiologas,
medicinos mokslų daktaras
docentas Alfredas Rudys
2014-11-08 konsultuoja
gydytojas alergologas
Kęstutis Černiauskas
2014-11-08 konsultuoja
gydytojas echoskopuotojas, vaikų chirurgas
Andrius Čekuolis
2014-11-15 konsultuoja
gydytojas koloproktologas, endoskopuotojas, chirurgas,
medicinos mokslų daktaras
Gintautas Radžiūnas
2014-11-15 konsultuoja gydytoja endokrinologė Jūratė Kulbokienė 2014-11-15 konsultuoja
gydytoja gastroenterologė, Medicinos diagnostikos gastroenterologinio centro vadovė
Dalia Gruslienė
2014-11-15 konsultuoja
gydytojas urologas,
medicinos mokslų daktaras
Kęstutis Vaičiūnas
2014-11-21 konsultuoja gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius
Dalius Jatužis
2014-11-27 konsultuoja
gydytoja radiologė mamologė, krūtų echoskopuotoja
Dalia Bartuškaitė
2014-12-13 konsultuoja gydytojas vaikų pulmonologas,
habilituotas medicinos mokslų daktaras,
profesorius Arūnas Valiulis
2014-12-13 konsultuoja
gydytoja vaikų kardiologė
medicinos mokslų daktarė,
docentė Ramunė Vankevičienė
2014-12-19 konsultuoja gydytojas angiochirurgas,
medicinos mokslų daktaras,
docentas Gintaris Vilkevičius


Vaisiaus širdies ištyrimas
 
Naujas išsiplėtusių kojų venų gydymo būdas
 
Hemorojaus gydymas be chirurginės operacijos
 
Suvalkijos astmos ir alergijos centras
 
Alerginio rinito diagnostika ir gydymas
 
Vaikų alergijos priežastys
 
Hemorojus – kokį gydymą pasirinkti?
 
Koloproktologas – storosios ir tiesiosios žarnos bei išangės ligų specialistas
 
Vyras ir prostata, darbas ir sveikata
 
  VAIKŲ ALERGIJOS PRIEŽASTYS
 

1. Ar alerginės ligos paveldimos?

Šiuolaikinė genetika atsako į šį klausimą teigiamai, bet paveldėjimo mechanizmai nėra galutinai aiškūs. Iki šiol žinoma, kad alerginės ligos perduodamos šeimose. Apie 60-70 proc. sergančių alergija žmonių tarp artimesnių ar tolimesnių giminaičių turi sergančių bronchine astma, šienlige, maistine ar odos alergija. Suaugusiems šeimos nariams šitų ligų požymiai galėjo pasireikšti tik vaikystėje.

Paveldimumo reikšmę alerginėms ligoms rodo mokslinių tyrimų rezultatai. Iš vaikų, kurių tėvai nesirgo alergija, 20 proc. gali susirgti alergine liga. Jeigu nors vienas iš tėvų serga, pavojus vaikams padidėja iki 50 proc. O jeigu alergijos požymių turi abu tėvai, tuomet gali susirgti 70 proc. tokių Šeimų vaikų.

Alerginė liga vaikams nebūtinai pasireiškia tais pačiais požymiais kaip tėvams ar seneliams: vieni gali sirgti bronchine astma, kiti šienlige ar odos alergija. Taigi vaikai paveldi iš tėvų polinkį sirgti alerginėmis ligomis, o ne tam tikrą ligą.

Alergijos požymiai sergantiems vaikams gali keistis. Pavyzdžiui, kūdikis serga egzema, vėliau jam atsiranda astma, o egzemos požymiai išnyksta. Neretai alerginis procesas apima įvairius organus tuo pačiu laiku.

Taigi alerginių ligų paveldėjimas nereiškia, jog šeimoje sergama ta pačia liga, taip pat ir to, kad alerginis procesas gyvenimo eigoje nesikeičia. Polinkis į alergines ligas vadinamas atopija.

2. Kas yra atopija?

Bendrais bruožais atopija galima apibudinti kaip tam tikrą įgimtą organizmo savybę, kai į įvairius maisto produktus, medžiagas bei dirginančius poveikius organizmas reaguoja alergine reakcija. Jeigu atopijos nėra, organizme šitie dirgikliai alerginės reakcijos nesukelia. Reikia pažymėti, kad ir vaikui, turinčiam atopija, ne visada atsiranda alergijos požymių.Optimaliomis gyvenimo sąlygomis jis gali niekada nesusirgti alergine liga. Tačiau kiekvienas papildomas dirgiklis- infekcija, netaisyklingas maitinimas, blogos higieninės sąlygos, psichiniai stresai- sukelia palankią dirvą alerginei ligai vystytis.

Jeigu namuose, kur yra nuolatinis kontaktas su alergenais, gyvena du vaikai, tai alergine liga susirgs tas, kuris turi atopija. Kasdieninio gyvenimo pavyzdys- alergija gyvūnų plaukams. Vaikams, turintiems atopija, būtinai atsiras alergijos požymių nuo jų namuose gyvenančių katės ar šuns plaukų. Neatopiški vaikai labai retai suserga alergija, nors jie taip pat bendrauja su gyvūnais.

Taigi paveldėjimas ne visada lemia, jog vaikas būtinai susirgs alergine liga, taip pat nesąlygoja tos ligos atsiradimo laiko bei eigos.

Kas būdinga turintiems polinkį sirgti alerginėmis ligomis?

Padidėjusi antikūnų gamyba (Ig E klasės) alergenams.

Padidėjęs kai kurių organų jautrumas išoriniams dirgikliams. Pavyzdžiui, sergant astma padidėja bronchų jautrumas, kuris vadinamas hiperreaktyvumu. Vaikui, sergančiam atopine astma, jau
minimalus alergenų (namų dulkės, erkutės, pelėsių sporos ar žiedadulkės) kiekis sukelia bronchų spazmų ir dusulio priepuolį.

Būdingas padidėjęs gleivinių pralaidumas.

Daug autorių teigia, kad atopijai būdingas pavėluotas apsauginių mechanizmų, ypač vietinių, subrendimas. Tai sukelia palankias sąlygas alergizacijai, kadangi iš organizmo blogiau eliminuojami alergenai ir mikroorganizmai.

3. Vaikų fiziologijos įtaka alergijai atsirasti

Kodėl vaikų organizmas alergizuojasi taip anksti? Tarp kitų priežasčių reikia paminėti vaikų organizmo anatominius ir fiziologinius ypatumus: nesubrendusią virškinimo trakto funkciją, gleivinių pralaidumą, skirtingą mažų vaikų kvėpavimo organų struktūrą, polinkį į gleivinių patinimus, apsauginių mechanizmų nesubrendimą, dažnas infekcijas.

Kai kurie iš minėtų požymių yra būdingi ir atopijai. Mažo vaiko organizme fiziologinė disfunkcija sumuojasi su atopija. Toks organizmas alergizuojasi greičiau negu vyresniame amžiuje. Panagrinėkime nuodugniau, kaip tai vyksta.
Virškinimo trakto funkcija yra ne visai subrendusi, fermentų kiekis mažesnis negu vyresnių vaikų. Taigi maisto virškinimas dar yra nepilnavertis. Kūdikio svoris iki vienerių metų patrigubėja. Greitai didėjant svorio prieaugiui reikia daug daugiau maisto. Ne visai suvirškintas maistas ir jo apykaitos produktai gali būti alergenų šaltinis, juolab, kad virškinimo trakto gleivinė šiais vaiko metais yra pralaidesnė. Į organizmą patenka ne tik paprasti, bet ir sudėtingesni cheminiai maisto produktų apykaitos junginiai.

Paprastai virškinimo trakte baltymai suskaldomi į amino rūgštis, kurios per gleivinę rezorbuojasi l kraujotaką. Būtent iš šitų amino rūgščių organizmas gamina savo sudėtinius baltymus. Amino rūgštys nealergizuoja. Kūdikio gleivinė „praleidžia" ne tik amino rūgštis, bet ir polipeptidus, netgi baltymines daleles, kurios sukelia alerginę reakciją. Vaiko imuninė sistema atpažįsta tuos baltymus kaip svetimus ( antigenai) ir gamina jiems antikūnus.

Maitinant naujagimį motinos pienu į organizmą patenkantys baltymai nėra svetimi ir nealergizuoja. Kai kūdikis gauna karvės pieną, jo organizmas gamina antikūnus svetimiems baltymams.

Kai kurių mokslininkų nuomone, kuo anksčiau kūdikis pradedamas maitinti dirbtinai, tuo daugiau jo organizme atsiranda antikūnų pieno antigenams. Taigi kūdikių maitinimas motinos pienu užkerta kelią maisto alergijai.
Naujagimio kvėpavimo takų anatominiai ir fiziologiniai ypatumai yra palankūs alergizacijai. Per kvėpavimo takų gleivinę į organizmą patenka įvairūs inhaliaciniai alergenai. Naujagimis kvėpuoja dažnai, jo kvėpavimo takai siauri, gleivinė greitai patinsta, gaminasi daug sekreto, kuris sunkiai pasišalina, nes naujagimio refleksas silpnas. Dėl šių savybių greitai susiaurėja bronchų spindis ir atsiranda dusulys.

Iki 6 - 8 savaičių amžiaus naujagimio gleivinėje nėra imunoglobulino A, kuris reikalingas kovai su bakterijomis, virusais ir alergenais. Virškinimo trakto gleivinė gali papildyti šitą trūkumą, gaudama IgA tik su motinos pienu.

Čia pateikti pavyzdžiai rodo, kad mažų vaikų organizmo ypatumai sudaro palankią dirvą alerginei ligai vystytis. Tai ypač būdinga atopiškiems vaikams.

4. Išorinė aplinka ir alergija

Kokie išorinės aplinkos veiksniai turi įtakos alerginei ligai atsirasti?
Didžiausią poveikį turi alergenai - esantys ore, gaunami su maistu, vaistais, buityje naudojami cheminiai junginiai ( skalbimo, valymo priemonės, kosmetika).
Antroje vietoje yra dirginantys veiksniai, kurie pasunkina alerginės ligos eigą. Tai būtų pramoninės dulkės, išmetamosios dujos, cheminės medžiagos (pesticidai, aerozoliai).

Daugelis stebėjimų patvirtina, kad meteorologinės sąlygos - temperatūra, drėgmė, vėjo kryptis - taip pat turi įtakos alergine liga sergančiam žmogui. Vieni blogiau jaučiasi keičiantis orams, kiti esant drėgnam arba šaltam orui.

Žolių žydėjimo metu, esant šiltam ir sausam orui, didėja žiedadulkių kiekis. Lietūs valo atmosferą ir kartu pagerina šienlige sergančiųjų savijautą.

Aplinka, kurioje vaikas praleidžia daugiausia laiko, yra namai, jei ten daug alergenų ir dirginančių veiksnių, jo savijauta blogėja. Dėl to alerginės ligos priežasčių pirmiausia reikia ieškoti jo namuose.

5. Psichogeniniai veiksniai

Pastebėta, kad atopines ligas lydi padidėjusi vegetacinės nervų sistemos įtampa. Reakcijos, kurias sukelia autonominė nervų sistema, t.y. prakaitavimas, padidėjęs žarnų, bronchų ir kraujagyslių lygiųjų raumenų tonusas, nepriklauso nuo mūsų valios.
 
Vegetacinės nervų sistemos veiklai turi įtakos žmogaus nuotaika. Pavyzdžiui, stresinėse situacijose žmogus smarkiai prakaituoja, šąla rankų, kojų pirštai, džiūsta burna. Tokios reakcijos vadinamos psichosomatinėmis. Jos vyksta tiek sveiko žmogaus organizme, tiek sergančio alergine liga. Susijaudinus pakinta vegetacinės nervų sistemos įtampa, pradeda ryškėti alerginės ligos klinika. Vaiko ir jo aplinkos emocinė būklė lemia alerginės ligos sunkumą, recidyvų dažnį. Atidi, rūpestinga, rami tėvų globa sukelia vaikui saugumo jausmą, sumažina emocinę įtampą ir pašalina ligos paūmėjimą. Tačiau perdėtas tėvų rūpestingumas, nerimas, neryžtingumas persiduoda vaikui ir pablogina jo savijautą. Rami aplinka namuose, reguliarus gyvenimo būdas be papildomų emocijų, net ir teigiamų, stabilizuoja vaiko psichiką, ir alerginės ligos požymiai gali ilgam išnykti.

Tėvams ir gydytojams sunku rūpintis vaikais, turinčiais alergiją. Juos reikia mokyti valdyti emocijas - susijaudinimą, nekantrumą, užgaulumą.

Gyd. alergologė K.Verižnikovienė