Vaikų gydytoja, vaikų pulmonologė, homeopatė
Salomėja Keršanskienė
Šeimos gydytoja
Gitana Mitrulevičienė
Šeimos ir vaikų gydytoja
Jūratė Klimienė
Gydytoja vaikų ir suaugusiųjų odontologė
Diana Danulevičiūtė
Gydytoja chirurgė
Giedrė Pliskienė
Gydytojos akušerės-ginekologės
Edita Kuraitienė
Rasa Liaudanskaitė
2016-12-06 konsultuoja gydytojas proktologas, endoskopuotojas, chirurgas, medicinos mokslų daktaras
Gintautas Radžiūnas
2016-12-06 konsultuoja
gydytoja gastroenterologė, echoskopuotoja
Lina Kotovienė
2016-12-10 konsultuoja gydytojas kardiologas, medicinos mokslų daktaras, docentas
Alfredas Rudys
2016-12-10 konsultuoja gydytojas vaikų kardiologas
Giedrius Valiulis
2016-12-10 konsultuoja gydytojas vaikų pulmonologas, habilituotas medicinos mokslų daktaras, profesorius
Arūnas Valiulis
2016-12-17 konsultuoja Santariškių klinikų gydytojas alergologas - imunologas
Kęstutis Černiauskas
2017-01-05 konsultuoja gydytoja onkoradiologė, mamologė, krūtų echoskopuotoja
Dalia Bartuškaitė
2017-01-17 konsultuoja gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius
Dalius Jatužis


Vaisiaus širdies ištyrimas
 
Naujas išsiplėtusių kojų venų gydymo būdas
 
Hemorojaus gydymas be chirurginės operacijos
 
Suvalkijos astmos ir alergijos centras
 
Alerginio rinito diagnostika ir gydymas
 
Vaikų alergijos priežastys
 
Hemorojus – kokį gydymą pasirinkti?
 
Koloproktologas – storosios ir tiesiosios žarnos bei išangės ligų specialistas
 
Vyras ir prostata, darbas ir sveikata
 
  HEMOROJUS - KOKĮ GYDYMĄ PASIRINKTI
 

Yra visa eilė ligų, apie kurias žino bet kuris visuomenės narys – hemorojus, apendicitas, angina… Šios ligos atrodo tokios lengvai atpažįstamos, tiek daug kartų girdėtos iš kaimynų, artimųjų, draugų ir pažįstamų lūpų (o taip pat ir iš medikų), kad atrodo, jog gydymą gali nustatyti pats ligonis – palengvėjimą gali sukelti žvakutės, tepalai, vonelės ar vidurius mikštinantys vaistai, kitokių priemonių ir nereikia. Bet jeigu anksčiau padėjusios priemonės tampa neveiksmingos, tuomet žmogus sau pasako “ Viskas. Reika operuotis”.

Operacinis gydymas
Paparastai jis kreipiasi į chirurgą (beje, dažniausiai turintį ne patį giliausią supratimą apie šią ligą). Chirurgas pritaria ligonio pasirinkimui, patvirtina ligos diagnozę ir išoperuoja. Taip, ko gero 4/5 žmonių palengvėja, ir net jei atsiranda nedideli nepatogumai (mažo intensyvumo: tepimasis išmatomis, sutrikęs jutimas atskirti dujas nuo skystų išmatų, išeinamos angos susiaurėjimas ir kt), ligonis džiaugiasi atsikratęs skausmu ir kraujavimu, lydėjusiu jį iš metų į metus, ir ramiai sau gyvena. Ir, žinoma, neklausdamas savęs, ar negalėjo pasielgti kitaip. Kas kita tas likęs 1/5 ligonių (o tai kas penktas asmuo!) – jie labiau jaučia mano paminėtus negalavimus, tai sutrikdo jų įprastinį gyvenimą, ir ne retas sako sau “Geriau jau būčiau nesioperavęs”. Kaip iš tiesų yra?

Mokslo progresas
Tiesa yra ta, jog per pastaruosius 2-3 dešimtmečius pasaulyje įvyko žymus koloproktologijos (mokslo apie storosios žarnos iš išeinamos žarnos ligas) progresas, o tuo pačiu ir medicininės technologijos plėtra. Deja, ne visos naujovės laiku pasiekė Lietuvą. 2000 metais Singapūre vykęs Pasaulio Chirurgų Asociacijos Kongresas bandė atsakyti į šį klausimą, ar vis dar operuosime hemorojų 21 amžiuje. Atrodo, jog operuosime tik labai retai.

Klasifikacija
Pradžioje reikėtų pateikti paprastą, gydytojo naudojimui skirtą hemorojaus klasifikaciją:
I laipsnio hemorojus - tai padidinti vidiniai (virš išeinamos angos) esantys hemorojiniai mazgai.
II laipsnio hemorojus – ligoniui tuštinatis, hemorojiniai mazgai iškrenta, bet po tuštinimosi grįžta patys.
III laipsnis - hemorojiniai mazgai tuštinatis iškrenta, bet juos tenka grąžinti ranka.
IV laipsnis - hemorojiniai mazgai patoviai iškritę, ir negrąžinami atgal net su pastangomis.
Svarbu pažymėti du momentus: pirma, hemorojaus lapsnis ne visada turi ryšį su ligonio pojūčiais – turintis I laipsnio hemorojų žmogus gali grėsmingai kraujuoti, o IV laipsnio hemorojumi sergantis gali atžymėti tik saikingą nepatogumą. Antra, jei žmogus turi tam tikro laipsnio hemorojų, tai nereiškia, kad jis būtinai su metais progresuos ir sukels gausybę skundų. Nereikia pamiršti, jog kas antras zmogus nors kartą per gyvenimą turi nors vieną hemorojaus epizodą, bet juk jis daugeliui niekada nepasikartoja.

Gydymo metodai
Gydymas labai parastas – I laipsnio hemorojų galima gydyti vaistais arba taikyti mažai invazinį gydymą (ne operacinį). Tam yra visa eilė alternatyvų – kriodestrukcija (hemorojinių mazgų naikinimas šalčiu), infra raudonųjų spindulių metodas, guminių ligatūrų metodas, hemorojinės arterijos šakų perrišimas ir pan. Pažymėtina, jog parasčiausias ir bene efektyviausias yra guminių ligatūrų metodas - nereika jokio nuskausminimo, ligonis gydomas ambulatoriškai, intervencija trunka 3-5 minutes (tik neretai reikia antro gydymo etapo po 2-4 savaičių), ir ligonis yra po procedūros darbingas ir eina namo pats. II ir III laipsnio hemorojui šis mažai invazyvus metodas yra tiesiog ‘auksinis standartas’. Ir tik tiems IV laipsnio hemorojumi sergantiems, kuriems liga sukelia labai didelius negalavimus, reikalinga operacija. Bet praktika rodo, jog tai labai maža ligonių dalis. Vadinasi, tam kad išvengti operacijos (gulėjimo ligoninėje, narkozės, tam tikro skausmo po operacijos, nedarbingumo ir pan.) mes turime puikią alternatyvą – guminių žiedų ligatūrų metodą. Jis taip pat nesukelia tų reiškinių po gydymo, kuriuos taip negrąžinamai gali sukelti operacija, - o tada kelio atgal nėra.

Kitos ligos
Reikia nepamiršti, jog hemorojaus simptomais gali pasireikšti ir kitos ligos, o pirmiausia – išeinamos angos įplyšimas (gydymas paprastas, bet kitoks nei hemorojaus), tiesiosios ir storosios žarnos polipai ar vėžys (čia svarbiausia medikamentai), divertikuliozė (operacija neretai nereikalinga). Bet tik specialistas gali padėti šias ligas atskirti vieną nuo kitos.

Medicinos daktaras Narimantas Samalavičius